privirinti

privirinti
privìrinti 1. tr. K, Rtr, Š, NdŽ, daug privirti: Reikia dabar privìrinti pilną katilą [v]andenio LzŽ. Privìrino puodą pilną smalos Slk. Ušėtką privìrini [v]andenio, tada marškiniuos pelenų gi pridedi Slk. Gerk, tėte, [pieną] gerk, aš nebenoriu. To pieno aure mama privìrino baisybę Mžš. | refl. tr. NdŽ, Erž: Prisivìrinau uogų, poni [esu] Krš. Prisirenki šitų uogų, prisivìrini, ir gerai būdavo Skp. 2. tr. DrskŽ pakartotinai kiek pavirti: Priblendus arba pieno įpylus į strovą privìrinau J. Pieną geriau privìrink 1. Sveikesnė sriuba, kai užbaltinus privìrini pieną Gs. Baigiant virti [kankolynę], įpils pieno, privìrins da, i ka mes liuobam srėbti! Kl. Kab metinis vaikas, tai gražių [grikių] kruopų pridaro, piene privìrina, sviesto inmeta, tai vaikas valgo! Eiš. Neprivìryta druska nepagardina valgymo Brš. 3. tr. pakankamai pavirti: Biškelelį pagyžęs [pienas], neprivìrink, ir nesutrauka Krš. 4. tr. iš naujo užvirti: Kap puodas nuverda, tai privirina [įpiltą vandenį] Lp. 5. tr. užvirinti, įkaitinti vandenį iki virimo temperatūros: [V]andenio pirty karštybė, koją apsišutinau – jau ne prišildė, ale privìrino! Slk. 6. tr. kaitinant sulydyti (ppr. riebalus): Karvę papjauni, lajo privìrini, su tuo laju blynus kepi Grž. 7. tr. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Po du kūliuku susitaisiau, privìrinu [kraujažolių] Šd. Man drobinių siūlų privìrino, išprausė, ir prapuolė [gelta] Kvr. Naminio taboko privìryt ir praust vaikam [nuo utėlių] Sn. Šiltų arbatų privìrins, prigirdys – i būsi sveikas Pln. 8. refl. tr. virinant pelenus vandenyje pagaminti šarmą: Pelenų prisivìrini, šarmo padarai Alz. 9. refl. išvirinus pelenų šarme pašalinti nešvarumus: Gali ir plaut, jeigu turi prisivìrinus daugiau Skp. 10. tr. virinant (ppr. žieves) pagaminti augalinius dažus: Žievių privìrina tirštai tirštai, kad būt kaip ir rudas [vanduo vilnoms dažyti] Plvn. Juodalksnio žievių privìrina, da alūno kiek dėdavo Sur. 11. tr. Sut, N, 269, LL196, Š, , NdŽ, prilituoti metalines dalis: Nulaužtos šakės, negal nė kalvis privirinti Dr. Paimk gelžies pryšnagiuo privìrinti Slnt. In priešakines padkavas kalvis privìrino gripus Brb. Dėjom gelžius artie, sukom i privìrinom Akm. Viršus reikia privìrintei, nusilupė Ut. | prk.: Liemenė tarsi pušų sakais prie jo privirinta, nė raukšlelė nesigarankščiuoja . Prilydė man šitą vardą. Kaip smala privirino J.Balt. 12. tr. NdŽ šaldant sunaikinti, nušaldyti: Lapai, šalna privirinti, nukrinta SE48. 13. tr. prk. kaitinant sunaikinti: Be laiko rugius privìrino, bus mažas grūdas Trgn. 14. intr. prk. sudrožti: Privìrink tam šuniui botagu – ko jis amsi Ėr. 15. intr. prk. nubausti, paskirti bausmę, priversti atlyginti nuostolius: Jam dar ažu tuos medžius privìrins Ut. Jiem privìrino da po penkiolika metų Šmn. Čia tau gal až pernykščius metus privìrino mokėt Skdt. 16. tr. suvirškinti: Penas keliauja pilvan, kur jį pilvo syvai privirina, t. y. apverčia ant maitinančio syvo TS 1901,1b.
◊ lū́pą privìrinti primušti: Su dzūkais neprasidėk, ba galia privìryt lū́pą Slm.
\ virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; pavirinti; parvirinti; pervirinti; pravirinti; privirinti; suvirinti; užvirinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • privirinti — privi̇̀rinti vksm. Iš añksto privi̇̀rinau vandeñs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • privirinimas — privìrinimas sm. (1) DŽ1 1. Sut → privirinti 1. 2. PolŽ1198 → privirinti 11. virinimas; apvirinimas; atvirinimas; įvirinimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antskelti — antskelti, añtskelia, antskėlė (ž.) tr. Š užmesti, privirinti plieną (ppr. ašmenims): Nuvežk plūgą į kalvę – lai añtskelia noragą Skd. Antskelk mun ekėtes J.Jabl(Als). Antskelti kirvį Jn(Kv). Noragus, kirvį su plienu antskėliau J. ◊ šìrdį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antvirinti — antvìrinti (ž.) tr. lydant pridurti metalinę detalę: Pryšnagis y[ra] privirinamas, kad nudela (nudyla), kitą antvìrina Šts. virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmesti — apmèsti, àpmeta, àpmetė 1. tr. metant apdėti, apkrauti iš viršaus: Vaikiai su mergoms bevaliūkaudami àpmetė daržingalė[je] su šienu šlajikes Šv. Apmetė duobę šakom Gs. Buvau su žemėms àpmestas (apverstas) Grg. | prk.: Dvariškiai beveizdint… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvirinti — apvìrinti tr. K, Rtr, KŽ; SD204, Sut, N, Ak, LVI136 1. Š kiek virinti, aptvilkyti: Nulupsyt tą žievę, apvìrinsyt, paskuo sudžiovinsi, susimalsi, ak ak kokia [gilių] kava buvo! Kv. Kepeninių kilbasų nereik ilgai virti, reik tik apvìrinti Vkš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvirinti — atvìrinti tr. K, Š, Rtr, NdŽ; Q50, SD1109, R327, MŽ13,52,438, N, S.Dauk, M, LL119, L, Ak 1. DŽ užvirinti: Pirma atvìrink pieną, tados duok vaikui gert Skrb. Pieną atvìrink, pagirdyk vaiką Krš. Saldį pieną atvìrinsiu, tujau rūgšto antdėsiu Žd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davirinti — ×davìrinti (hibr.) tr.; D.Pošk 1. iki galo išvirti: Dav[ė] nedavìrintų kopūstų LzŽ. 2. daugiau papildomai išvirti: Yra maža, davìrink bulvių dėl šeimynos be verėno J. virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvirinti — išvìrinti tr. K, Š, Rtr, DrskŽ; D.Pošk, S.Dauk, LL288, L, PolŽ57 1. SD1204, R158, MŽ208, N, KŽ, Pln, Žž verdant pagaminti valgį ar gėrimą: Išvìrinau aš gerai verėną J. Tus batvinius išvìrys katele Gd. Kruopus liuobam išvìrinti sumaišiusi į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mesti — mèsti, mẽta, mẽtė 1. tr. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin (d.) Čb. Metì (mesk) viedran! Dsn. Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Dkš. Ji ma[n] metė obuolėlį par stiklo langelį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”